apdygti — apdýgti vksm. Po lietaũs apdýgo žiemkenčiai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdaiginti — apdaigìnti caus. apdygti: Šį metą gerokai rugius apdaigìno Grg. Merginos, apdaigìnkit bulves – kap pasodinsim, geriau augs Plv. daiginti; apdaiginti; įdaiginti; išdaiginti; nudaiginti; padaiginti; perdaiginti; pradaiginti; pridaigin … Dictionary of the Lithuanian Language
apdygdinėti — intr. šiek tiek apdygti: Jau ir linukai apdygdinėja [po lietaus] – susitaisys Rdm. dygdinėti; apdygdinėti; sudygdinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
apdyginti — apdygìnti caus. apdygti: Jurginius apdygink, kad augtų greičiau Vrn. dyginti; apdyginti; padyginti; sudyginti … Dictionary of the Lithuanian Language
apsprogti — intr. 1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146. 2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprogsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprogę dobilai Klt. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
atidygti — intr. iš naujo išdygti, ataugti: Jurgio jau didelio buvo krūminiai išlėkę, tai atadygo Sdk. Išgėlė du dančiu, jau nebatidygs Šts. ◊ bamba atidygo nuo žẽmės kiek paūgėjo: Vos bamba nuo žẽmės atidygo, ir jau merginėja Skr. dygti; apdygti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
dygti — dygti, sta, o, dỹgti 1. intr. SD405, R, K leisti daigą, augti, želti: Rugiai pasėti jau dygsta J. Rugiai gubose dygsta Jnšk. Laukiu, kad pradėt dygt grybai Žl. Dygstantį metą y[ra] daug grybų Šts. Kad tokių, bačką sėjus, nei vienas nedygt! Mrc.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdygti — intr. 1. R, K išleisti daigą, išaugti: Eik į žalią sodelį, rasi žolę išdygančią LTR(Pbr). Kur išdygo, ten ir užaugo Pšl. Linai išdygo ir augo Tat. Kur galva krito, rožė išdygo StnD24. O kur nupuolė brolio galvelė, o čia išdygo pilks akmenėlis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nudygti — intr. 1. ištisai sudygti, nuaugti: Veja nudygusi kieta samana rš. 2. nugyti, pranykti: Kad nudygtų dedirvinė, reikia pavilgyti su lango stiklo rasa LTR. 3. greitai nueiti, nubėgti: Šiandien jis ten nudỹgs, t. y. nueis greitai J. Tas vaikinas… … Dictionary of the Lithuanian Language
padygti — intr. 1. sudygti, išdygti: Agurkai buvo gražiai padygę, ale padžiuvo Lz. Lietaus nebus, tai nė grūdas nepadìgs Brsl. Vienas dantis stačiai į lūpą padygo, kai iltis Skr. Nepadygo mėnesiniai ridikai, tai ir nėra Ad. Ir padygo žalia rūta tarp žirgo … Dictionary of the Lithuanian Language
